- riestaragis
- riestarãgis, -ė adj., smob. (2) Žvr 1. DŽ kas riestais ragais: Pagirdę karves, vyrai pasakodavo moterims, koks ore šaltis, kaip gėrusi telinga žaloji, dvyloji, riestaragė palšė A.Vien. Atsisukęs žiūri į paliktą savo būrį riestaragis I.Simon. Riestaragis avinukas nė iš vietos nepajuda K.Bor. Bėkit, vaikai, nuog kelio, ba dar šitoj riestarãgė subadis Nč. Mano jautis riestaragis, mano karvė didžio pieno JD156. Tu avinėli, riestaragė̃li! (d.) Jž. Oželi, oželi, tu riestarageli! LTR(Plng). 2. kas riestu galu: Mano riestaragės rogutės lengvos rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.